Santykiai | Santuokinis sadizmas: kodėl meilė virsta neapykanta?

January 15th, 2013


„Kai matau, kaip tu miegi, norėčiau tau trenkti į veidą…“ Tokius žodžius savo vyrui Oliveriui ištaria Barbara Rouz (akt. Kathleen Turner) filme „Rouzų šeimos karas“ (1989). Taip prasideda alinantis sutuoktinių karas. Deja, ši kino istorija nėra iš piršto laužta. Tai – karti daugybės santuokų realybė

Apklausa parodė, kad kas antra moteris per savo šeimyninį gyvenimą bent sykį jautėsi skriaudžiama savo partnerio (pavyzdžiui, baudžiama nesikalbėjimu ar kitokiais būdais.) Ekspertai spėja, kad 20 proc. visų sutuoktinių nuolat kankina vienas kitą. Viskas prasideda nekaltai, pamažu, nuo smulkių įžeidinėjimų, pašaipų, priekaištų kitam, išauga iki nemalonių veiksmų ir fizinės prievartos.

Kur baigiasi įžeidinėjimai ir prasideda santuokinis sadizmas?

„Įžeidinėjimai visada būna laikini. Partneris liaunasi, kai su juo apie tai pasikalbama. Įžeidinėjimai dažniausiai turi savo atsiradimo priežastį ir pasibaigia, kai sutuoktiniai išsiaiškina ir pasijunta suprasti vienas kito. – aiškina vokiečių psichologas Wolfgangas Kruegeris. – Sadizmas yra polinkis kankinti partnerį, noras matyti jį kenčiantį. Toks elgesys būna sąmoningas ir pasireiškia net tada, kai partneris neduoda tam apskritai jokio preteksto. Sadistinių polinkių turintis žmogus visada elgiasi su savo partneriu blogai.“

Kodėl partneriai vienas kitą užgaulioja?

Kaip aiškina psichologai, tokio elgesio priežasčių reikia ieškoti žmogaus charakteryje ir aplinkoje, kurioje jis formavosi. Galbūt vaikystėje jis buvo išmokęs kovoti, visada stengtis būti pranašesniu už kitus. Jis jaučia savotišką pasitenkinimą, kai gali nugalėti partnerį. Neretai tai būna ir keršto aktas, kai vienas jaučiausi kito nemylimas ir už tai keršija. Jis nebekreipia dėmesio į tai, ar partneriui šalia jo gera, ima atvirai niekinti jį, skriausti.

Tokius santykius gali nulemti ir suvokimas, kad partneris nesugeba patenkinti jo asmeninių poreikių. Užuot pakoregavęs savo vaizduotėje susikurtą, pernelyg idealizuotą partnerio paveikslą, jis sunaikina tai, ką pats myli, ir visiškai nuvertina realų partnerį. Kuo labiau vienam žmogui reikalingas kitas, kad sustiprintų savo vertės pojūtį ir pasitikėjimą savimi, tuo įnirtingesnis ir piktesnis kyla sutuoktinių karas.

Kokią formą dažniausiai įgauna kankinimai santuokoje?

Populiariausias šeiminis kankinimo būdas – kai vienas neišpildo jokių kito norų ir visada prieštarauja. Jis verčia partnerį nuolat patirti nesėkmes, jaustis pralaimėjusiu, niekinamu. Ir dar pasišaipo iš jo priekaištų: „Tu išsigalvoji!“ . Niekinamas asmuo nesulaukia paramos, palaikymo ir pripažinimo. Nuolat pabrėžiamos jo tariamos silpnybės, trūkumai. Jis gali būti paverčiamas nevykėliu ar nerviniu ligoniu („Tu esi kvaila, silpna, nieko nesugebi, nepajėgi“).

Ar vyra kankina kitaip nei moterys?

„Labai dažnai vyrai tarsi užsibarikaduoja, leidžia partnerei pulti ir patirti nesėkmę. Jie atsiriboja ir susiranda meilužę. Moterys labiau linkusios taip kalbėtis su partneriu, kad jis nuolat jaustųsi kaltinamas ir nevertinamas“, – aiškina psichologas W.Kruegeris.

Iš kur atsiranda naminiai despotai ir aukos?

Kai žmogus per daug nuolaidžiauja kitam, leidžiasi skriaudžiamas, tai visada būna susiję su jo charakteriu. Dažniausiai jau vaikystėje jis patirdavo per mažai meilės, buvo žeminamas ir neišmoko kovoti. Tokiam žmogui būna svarbiausia, kad tik kitas jo nepamestų. Dėl to jis sutinka būti žeminamas. Sadistas dažniausiai būna kilęs iš karingos šeimos, kur jis taip pat daug iškentėjo ir išmoko stengtis bet kokia kaina tapti pranašesniu už kitus. Mylėti jam sunku, bet jis jaučia nemenką pasitenkinimą kankindamas kitą.

Kas gali sukelti tokius santykius?

Problemos daugumoje šeimų atsiranda nuo pat pradžių, aiškina psichologas W.Kruegeris. Bet jauni žmonės jų nepastebi arba sąmoningai ignoruoja, nes nori pirmiausia laimėti partnerį. Problemos paaštrėja, kai padidėja krūvis, ypač atsiradus vaikams. Vyrai tada pasijunta atstumti, netekę moters meilės ir reaguoja piktai į tokią savo „antrarūšę“ padėtį. Kankinimų problema santuokoje dažnai svyruoja tarp vilties ir nusiminimo. Kai žeminimai tęsiasi metų metus, tikimybė, kad „kankintojas“ kada nors pasikeis ir atsisakys savo bjauraus elgesio su partneriu, sumažėja iki nulio. Aukai tada lieka tik vienintelė išeitis – išeiti pačiai ir palikti kankintoją.

 

Komentuokite čia: